piemgalys

piemgalỹs sm. (3^a) žr. piemengalys 2: Toks ten jūs vyras, dar tikras piemgalỹs: sykiu su vaikais akmenim mėtosi, išdykauja Krok. Eina keliu tokie piemgaliai i loja visaip Bsg. Aš jau buvau piemgalỹs, kai mama mirė Kt.